2010 m. spalio mėnesį, minint Pasaulinę artrito dieną, Lietuvos Respublikos Seime buvo pristatyta viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“  rugsėjo mėn. atliktas Lietuvos gyventojų, sergančių reumatinėmis ligomis, tyrimas. Priminsime, kad prieš metus tos pačios kompanijos buvo atliktas panašus tyrimas, skirtas išaiškinti visuomenės informuotumą apie reumatines ligas, lygį.

Šių metų užsakomojo darbo tikslas buvo išsiaiškinti šalies gyventojų, sergančių reumatinėmis ligoms, gydymo (-si) aspektus, sveikatos ir darbingumo pokyčius. Tyrimas buvo atliekamas naudojant standartizuotą klausimyną, suderintą su pacientų organizacija, Lietuvos artrito asociacija. Tyrimo metu buvo apklausta 200 pacientų, apimant visą šalies teritoriją. Iš atsakiusiųjų 84 proc. buvo moterys, 28 proc. buvo 51-60m.  amžiaus, o 30 proc. per 70 metų, 45 proc. respondentų gyveno didžiuosiuose miestuose.

Iš 200 atsakiusiųjų 66 proc. sirgo reumatoidiniu artritu, beveik trečdaliui pacientų liga diagnozuota tarp 46 – 55 metų. Reikia pažymėti, kad net 47 proc. liga nustatyta iki 1 metų nuo simptomų atsiradimo, anktesnė ligos diagnostika matyti didžiuosiuose miestuose. Pas reumatologą besilankantys dažniau nurodė vyrai ir didžiųjų miestų gyventojai. Gydymąsi tik pas šeimos gydytoją dažniau įvardijo mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse gyvenantys pacientai. Skausmo mažinimas didžiajai daugumai pacientų buvo svarbiausias prioritetas. Dažniausiai įvardijama problema, su kuria susiduriama norint patekti pas reumatologą – ilgas išankstinės registracijos laikas (53 proc.). Didelė problema išlieka reabilitacija. 65 proc. tiriamųjų nurodė reabilitacijos negaunantys. Dauguma apklaustųjų (64 proc.) ligai gydyti vartoja vaistus nuo uždegimo, 24 proc. – nuo osteoporozės, 20 proc. – steroidinius hormonus. 8 proc. tyrimo dalyvių ligai gydyti yra skiriama/ buvo skirta biologinė terapija. 38 proc. nurodė nežinantys, kas tai yra. Didžiausią įtaką vaisto pasirinkimui daro gydytojo nurodymai – net 86 proc. teigė pasirenkantys/ perkantys gydytojo rekomenduotą vaistą. 3 proc. klauso vaistininko rekomendacijų, 2 proc. perka pigiausią tos pačios grupės vaistą, dar 3 proc. – geriausiai žinomą, reklamuojamą vaistą. Informacijos apie vaistus, jų kompensavimą, gydymo metodus ir reabilitaciją vertinama nevienareikšmiškai: 52 proc. apklaustųjų jos pakanka (20 proc. visiškai pakanka, 32 proc. greičiau pakanka), 47 proc. išreiškė neigiamą poziciją (28 proc. greičiau nepakanka, 19 proc. visiškai nepakanka). Didžioji dauguma (97 proc.) tyrimo dalyvių miesto/ rajono ar regiono artrito klubo veikloje nedalyvauja. 2 proc. yra klube apsilankę 1-5 kartus, 1 proc. dalyvauja tik per klubo organizuojamas šventes. Pagrindinė nedalyvavimo klubo susirinkimuose priežastis – neįdomumas, neaktualumas (29 proc.). 16 proc. įvardijo judėjimo negalią, 11 proc. atstumą. Pusė (50 proc.) respondentų labiausiai klubo susirinkimuose norėtų išgirsti informaciją apie naujausias gydymo metodikas,. 40 proc. apie ligą, 33 proc. – apie skausmo įveikos būdus,  31 proc. apie vaistų poveikį. Dar 5 proc. tiriamųjų norėtų išgirsti pranešimus psichologinės pagalbos temomis.

 

Apibendrinat tyrimo duomenis pagal tris svarbiausias paciento požiūriu kategorijas, gautos šios tyrimo išvados:

(3) ​Ligos diagnozavimas

Tyrimo duomenys rodo, jog ligos nustatymo greitis priklauso nuo pacientų gyvenamosios vietos. Didžiuosiuose miestuose liga diagnozuojama jaunesniame amžiuje nei mažesniuose miestuose bei kaimo vietovėse (atitinkamai 44 ir 53 metų amžiaus). Ta pati tendencija pastebima vertinant ir laikotarpį nuo pirmųjų simptomų atsiradimo iki ligos diagnozės nustatymo: didmiesčiuose jis vidutiniškai trunka apie 2 metus, mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse – 3 metus.

(2) Ligos gydymas

Reumatologų paslaugomis dažniau naudojasi didžiųjų miestų gyventojai. Mažesnių miestų ir kaimo vietovių pacientai dažniau nurodė besigydantys tik pas šeimos gydytoją. Viena iš galimų tai lemiančių priežasčių -  specialistų trūkumas bei ribotos jų pasiekimo galimybės, t.y. atstumas. Didmiesčių gyventojams opiausia problema, su kuria susiduriama norint patekti pas reumatologą – ilgas išankstinės registracijos laikas.

Didžiausią įtaką vaistų pasirinkimui daro gydytojo rekomendacijos (87 proc.).

Kaimo vietovėse bei mažesniuose miestuose gyvenantys pacientai dažniau nurodė vartojantys vaistus nuo osteoporozės bei steroidinius hormonus. Didmiesčių gyventojams dažniau taikoma DMARD terapija bei išrašomi vaistai nuo uždegimo.

(3) Neįgalumas ir darbingumas

27 proc. didmiesčių pacientų neįgaliais tampa mažiau nei po vienerių metų po ligos diagnozės, mažesnių gyvenviečių atstovams tai užtrunka apie 4-5 metus (44-50 proc.).