Anksčiau vyravo nuomonė, kad podagra – gerai gyvenančių liga. Iš tikrųjų, maistas turi įtakos jos išsivystymui. Yra žinoma, kad šia liga dažniau serga tie, kurie mėgsta valgyti daug ir „stipraus“ maisto (ypač mėsos produktų) ar geria daug alkoholinių gėrimų, tačiau šie pomėgiai nėra vienintelė ligai išsivystymo priežastis. Nemažai lemia ir paveldimosios organizmo savybės.

Podagra serga bet kurio amžiaus, bet dažniausiai 40–50 metų žmonės. Ja dažniau serga vyrai, tačiau gali susirgti ir moterys, ypač po menopauzės.  

Podagra – tai lėtinė šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimo liga. Sergant podagra, dėl kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose padi­dėjusio šlapimo rūgšties kiekio atsiranda natrio uratų kristalų, kurie gali nusėsti sąnariuose ir audiniuose aplink juos, taip pat vidaus or­ganuose.

Beveik visiems podagra sergantiems ligoniams nustatomas pa­didėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje (vadinamoji hiperurikemija). Tačiau yra nemažai žmonių, kuriems nustatoma hiperurikemija, bet jie podagra neserga. 

Hiperurikemija gali išsi­vystyti dėl to, kad organizmas gamina per daug šlapimo rūgš­ties arba dėl to, kad inkstai ne­pajėgia pakankamai jos išskirti. Kartais šios abi priežastys būna kartu. Kartais hiperurikemiją sukelia intensyvus diuretikų (šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų) vartojimas. Kiti veiksniai, tokie kaip paveldimumas, antsvoris, alkoholio ir gausus mėsos, žu­vies produktų vartojimas, gali sukelti hiperurikemiją.  

Podagra – liga, kuri sukelia staigų ir stiprų vieno ar kelių są­narių sutinimą, skausmą, paraudimą, karštį (tiksliau sakant – už­degimą). Dažniausiai pažeidžiamas didžiojo kojos piršto pirmasis sąnarys. Gali būti pažeidžiami ir kiti sąnariai (kelių, riešų, alkūnių, pėdų, plaštakų).

 

Podagros eiga gali būti įvairi. Kai kuriems žmonėms gali būti tik vienas podagros priepuolis gyvenime. Kitiems priepuoliai būna dažnai, vystosi lėtinis sąnarių uždegimas. Paprastai būna trys ligos fazės:

1. Podagros priepuolis. Staigus sąnario (dažniausiai didžiojo kojos piršto) skausmas ir sutinimas, kuris nurimsta per 7–10 dienų (kartais ilgiau).

2. Besimptomis periodas, po kurio vėl pasikartoja aukščiau ap­rašytas podagros priepuolis.

3. Po keleto ar keliolikos metų, negydant, vystosi lėtinis sąnarių uždegimas, pasireiškian­tis vieno ar kelių sąnarių skaus­mais, jų sutinimu, funkcijos su­trikimu, tofusais, inkstų ir kitų organų pažeidimas

Podagros priepuolio metu skausmą ir sutinimą sukelia šlapimo rūgšties kristalai, nusėdę sąnariuose. Šlapimo rūgštis susidaro natū­raliai irstant organizmo produktams – purinams. Paprastai šlapimo rūgštis būna ištirpusi kraujyje ir per inkstus pašalinama su šlapimu. Žmonėms, sergantiems podagra, šlapimo rūgšties būna tiek daug, kad jos druskos nusėdimas sąnariuose ir yra pagrindinė jų uždegimo priežastis.

Paprastai podagros priepuolis išsivysto labai greitai.

Pirmasis podagros priepuolis dažnai būna naktį.Žmogus gali iš vakaro jaustis puikiai, o vidurnaktį pabusti nuo labai stipraus sąnario skausmo.

Skaudamas sąnarys atrodo patinęs, raudonas arba net pamėlęs.

Skausmas būna toks stiprus, kad kartais net neįmanoma prisi­liesti prie paklodės. Skausmą gali lydėti nedidelė temperatūra, šalt­krėtis, nuovargis, silpnumas, galvos skausmai, padidėjęs nervingu­mas.

Podagros priepuolį gali išprovokuoti  gausus alkoholio vartojimas,valgymas per daug „netinkamo“ maisto, chirurginė operacija, chemoterapija, staigus badavimaas, neįprastai didelis fizinis krūvis , nušalimas, trauma , sunki liga (infarktas, insultas), vaistai: diuretikai, salicilatai, laisvinamieji vaistai, nitroglice­rinas, levodopa, angiotenzinas, vasopresinas, nikotino rūgštis, cito­toksiniai vaistai, varfarinas, vit. B12.

Priepuolis gali praeiti ir nesigydant. Ligos pradžioje priepuoliai reti, trunka apie savaitę. Priepuoliui pasibaigus, žmogus jaučiasi visai gerai. Jeigu žmogus nesigydo, priepuoliai dažnėja, jų trukmė ilgėja. Klinikiniai podagros požymiai, bėgant metams, keičiasi, priepuolių metu būna kelių sąnarių uždegimas, vystosi sąnarių deformacijos, mažėja judesių amplitudė, skausmas tampa lėtinis.

Po keletą metų besitęsiančios hiperurikemijos šlapimo rūgšties druskos pradeda kauptis sąnariuose ir aplink juos esančiuose audi­niuose. Susidaro nemažos sankaupos, vadinamos tofusais. Jie atrodo kaip įvairaus dydžio gumbeliai, esantys po oda. Paprastai tofusai su­sidaro apie labiausiai pažeistus sąnarius, alkūnės srityje, ant rankų ir kojų pirštų, ausies kaušelyje. Nesigydant tofusai gali suardyti sąnarį.

Tofusai išsivysto anksčiausiai po 3–6 metų nuo pirmojo prie­puolio, tačiau gali praeiti ir 40 metų.  

Šlapimo rūgšties kristalai gali suformuoti inkstų, ureterių ir šlapimo pūslės akmenis. Ypač palanku akmenims susiformuoti, jei žmogus geria mažai skysčių. Taip pat svarbu dieta. Inkstų akmenys susidaro, jei žmogus vartoja daug purinų turinčių produktų.

Dėl šlapimo rūgšties kaupimosi inkstų audinyje gali išsivystyti intersticinis nefritas (inkstų uždegimo rūšis), jis yra pagrindinė pa­didėjusio kraujospūdžio sergant podagra priežastis. Neretai sergan­tiesiems podagra išsivysto ir šlapimo takų infekcija.

Vienas iš podagros požymių – padidėjusi šlapimo rūgšties kon­centracija kraujyje. Svarbu žinoti, kad šlapimo rūgšties koncentra­cija turi būti tiriama tik pasibaigus priepuoliui. Šlapimo rūgšties koncentracija priepuolio metu neatspindi jos dydžio iki priepuolio, todėl ji negali būti naudojama kaip žymuo podagrai diagnozuoti.

Vien šlapimo rūgšties koncentracijos padidėjimas nepatvirti­na podagros diagnozės. Yra žmonių, kurių kraujyje šlapimo rūgšties koncentracija yra padidėjusi, tačiau jie podagra neserga.

Vienas svarbiausių tyrimų, diagnozuojant podagrinį artri­tą, yra sinovinio (sąnario ertmės) skysčio tyrimas. Šio tyrimo metu iš sąnario ertmės paimamas skys­tis, kuris vėliau tiriamas specialiu mikroskopu. Podagros diagnozę patvirtina natrio uratų kristalų aptikimas sinoviniame skystyje.

Kadangi podagra segantiems žmonėms dažnai yra padidėjusi rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, tikslin­ga nuolat sekti arterinį kraujo spaudimą, kūno svorį, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje.

 

PODAGROS GYDYMAS

Podagros gydymas susideda iš dviejų etapų:

1. Ūminio priepuolio gydymas (malšinamas skausmas, mažina­mas sąnario uždegimas)

2. Pastangos išvengti priepuolių (šlapimo rūgšties koncentraci­jos mažinimas – vaistais, dieta)

Dieta

Nuo seno žinoma, kad dieta yra svarbus podagros gydymo bū­das. Būtina vengti tų maisto produktų, kurių vartojimas didina šla­pimo rūgšties kiekį.

Produktai, kurių reikėtų atsisakyti sergant podagra:

• Riebi mėsa (ypač kepta) ir vidaus organai (kepenys, inkstai, smegenys ir kt.)

• Sultiniai

• Žuvis, sardinės, ančiuviai

• Riebūs padažai

• Ankštinės daržovės (pupelės, žirniai)

• Saldumynai, šokoladas

• Alkoholis (ypač alus)

Nutukimas. Neretai nutu­kusiems žmonėms aptinkamas padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis. Tačiau būtina žinoti, kad staigus bandymas suliesėti badaujant gali labiau padidinti šlapimo rūgšties kiekį ir net išprovokuoti podagros priepuolį. Svorio metimas – tai ilgalaikė programa, paprastai vykdoma konsultuojant specialistui.

Kai kurių produktų vartojimas gali padidinti šlapimo rūgšties kiekį organizme. Knygelės pabaigoje pateikta lentelė, iš kurios gali­ma sužinoti apie purinų kiekį įvairiuose maisto produktuose. Mais­to produktų, turinčių daug purininių medžiagų, apribojimas maži­na podagros atsiradimo galimybę. Purininių medžiagų apribojimas reikštų 300–400 mg purininių medžiagų per parą.

Visiškai reikėtų vengti vartoti žuvų ir paukščių vidaus organus ir odelę, taip pat gyvulių vidaus organus. Kadangi mažos žuvelės (pvz., šprotai) valgomos visos (su odele ir vidaus organais), jas val­gant gaunamas didesnis purinų kiekis nei valgant didesnes žuvis. Mėsos ir žuvies galima valgyti kiekvieną dieną, bet labai saikingai (iš viso apie 100 g). Patartina, kad pusė maisto raciono sudarytų daržovės, ketvirtadalį – bulvės, ryžiai ar makaronai, o likusį ketvirta­dalį sudarytų mėsa ir žuvis. Verta žinoti, kad, pavyzdžiui, žirniuose, kviečių grūduose ir mieliniuose gaminiuose (išskyrus mielių pakeltą duoną) yra labai daug purinų. Įdomu paminėti, kad naujausi tyrimai rodo, jog daugiau pieno produktų vartojančių žmonių šlapimo rūgš­ties koncentracija serume yra mažesnė nei mažai vartojančių. Pieno produktai tinkami podagra sergantiems pacientams dviem aspek­tais: dėl mažo purinų kiekio juose ir urikozurinio (šlapimą varančio) poveikio.

Skysčiai. Būtina kasdien išgerti pakankamą skysčių kiekį, ypač jei sergate inkstų ar šlapimo takų akmenlige. Tai padės pašalinti šlapimo rūgšties perteklių iš organizmo. Patartina riboti kavos, arbatos ir kakavos, o ypač alkoholio, varto­jimą. Pavasarį liaudies medicina pataria gerti daug beržų sulos. Uogos, vaisiai ir daržovės padi­dina šlapimo šarmingumą, o tai savo ruožtu mažina akmenų at­siradimo šlapimo takuose riziką.

 

Gydymas vaistais

Kiekvieno sergančiojo podagra gydymas vaistais turi būti individualus.Jis turėtų būti nuolat koreguojamas, atsižvelgiant į šlapimo rūgšties kiekį kraujyje ir ligonio savijautą.

Tiems , kuriems nustatoma hiperurikemija , bet nėra kitų požymių, gydymas paprastai neskiriamas .

Ūminio podagros priepuolio gydymas.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU).Šiems vaistams priklauso diklofenakas, indometacinas, torikoksibas, piroksikamas, naproksenas ir kt.

Šie vaistai dažniausiai skiriami podagros priepuoliui gydyti Lietuvoje..Savo efektyvumu jie prilygsta kolchicinui. Podagros priepuolio metu vartojamos gana didelės šių preparatų dozės, todėl ir nereti šalutiniai poveikiai.

Kolchicinas. Skiriamas podagrai gydyti daugiau nei 2400 metų.Ūminio podagros priepuolio metu taip pat mažina  skausmą ir patinimą. Paprastai jis skiriamas tabletėmis mažomis dozėmis (dozę ir vartojimo intervalus nustato gydantis gydytojas). Geriausias šio vaisto poveikis pasiekiamas, jei jis vartojamas priepuolio pradžioje.

Kortikosteroidai. Tai vaistai, panašūs į žmogaus organizmo natūraliai gaminamus hormonus. Kartais podagros priepuolio metu jie tiesiogiai švirkščiami į sąnarius. Retais atvejais, kai nepadeda kiti vaistai ar negalima skirti NVNU, jų galima vartoti tabletėmis ar leisti į raumenis. Kortikosteroidus galima vartoti tik gydytojui paskyrus.

Svarbu atsiminti, kad podagros  diagnozavimas ir gydymas yra gydytojo kompetencija, todėl jei ir visi simptomai sutampa ir manote, kad jums neabejotinai yra podagra, būtina, kad tai patvirtintų ir gydymo planą nustatytų gydytojas.

 

 

                                                Prof. Irena Butrimienė, 2011 m. rugsėjis